Taikomoji Elgesio Metodologija

Aš tikiu Taikomąja elgesio metodologija (angliškai:Applied Behaviour Analysys. Toliau – ABA)! Ne tik todėl, kad šiuo metu tai vienintelė moksliškai įrodyta elgesio keitimo bei mokymo metodologija pasaulyje, bet ir todėl, kad kasdien dirbdama su vienais geriausių ABA terapeutų Australijoje, pati matau kaip keičiasi vaikų elgesys, kiek žinių vaikas įgauna, kaip jas pritaiko natūralioje aplinkoje, kiek dalykų jis išmoksta paprašyti savarankiškai. Itin dažnai prisimenu žinomą lotyniška posakį: “Repetitio est mater studiorum” (kartojimas yra mokymosi motina). Kartojimas, nuoseklumas, intensyvumas – tai vieni pagrindinių ABA metodologijos komponentų. Jie padeda sudaryti efektyviausias sąlygas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, tobulėti.

Jau sakiau, kad  ABA metodologija – tai pasaulyje kol kas vienintelė moksliškai įrodyta taikomoji elgesio metodika, skirta autizmo sutrikimų turintiems vaikams ugdyti. Intensyvios metodologijos dėka ugdomas vaiko elgesys, socialiniai gebėjimai, savarankiškumo įgūdžiai, taip pat verbaliniai bei neverbaliniai gebėjimai, akademiniai pasiekimai bei prisitaikymas ir integravimasis į socialinę aplinką.

Mes visi esame skirtingi, taip ir kiekvienas vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimų, yra skirtingas. Kiekvienas iš mūsų turi savo individualų mokymosi stilių, būdą, taip ir kiekvienam vaikui sudaroma atskira, individuali ABA programa. Ji sudaroma atlikus funkcinę vaiko elgesio analizę ir apima visas raidos sritis.

ABA metodologija yra efektyviausia tada, kai būna intensyvi – taikoma vaikui mažiausiai 20 valandų per savaitę – ir kartu tuomet, kai ją taiko kvalifikuoti specialistai arba jų apmokyti tėvai, mokytojai. Tėvų ir vaikų susitikimai su ABA terapeutais ir konsultantais pastariesiems suteikia galimybę pritaikyti programą konkrečiam vaikui, kad jis kuo sparčiau tobulėtų.

ABA metodologiją sudaro ne tik dažniausiai naudojamas DTT metodas (Discrete Trial Training – kai mokoma skaidant į mažas daleles ir tik vėliau sujungiama į visumą), bet ir VB-MAPP (Verbal Behaviour) – metodika, kuri padeda vaikui išmokti, suvokti aiškinamą dalyką,  bei komunikuoti su kitais. Visų pirma vaikas mokomas paprašyti, tai ko jis norėtų. Tik tuomet, kai supranta, kad prašydamas gauna tai ko nori, pagal šią metodiką vaikas mokomas atsakyti į klausimus,  įvardinti matomus dalykus, kažką komentuoti bei bendrauti su aplinkiniais.

Dažnai naudoju ABA  metodą – mokymą natūralioje bei žaidimų aplinkoje. Jeigu išmokome vaiką pasakyti, kad kortelėje nupieštas “paukštis”, tai dar nereiškia, kad natūralioje aplinkoje jis tą patį sparnuotį įvardins paukščiu. Tad išsiveskime vaiką pasivaikščioti ir pamokykime atskirti spalvas šviesofore, įvardinti paukščius, saulę ar mėnulį natūralioje aplinkoje. Kuo gausesnė ir natūralesne mokymo medziagų įvairovė, tuo labiau galime įsitikinti, kad vaikas išmoksta atpažinti ivairius daiktus ne tik kortelese ar piešinukuose.

Nepamirškime, kad ABA yra ir elgesio metodologija. Funkcinės komunikacijos metodas (Funcional Communication Training) padeda keisti nepageidaujamąjį elgesį. Tik išsiaiškinus elgesio funkcijas, galima pradėti taikyti FCT ir mokyti vaiką įprasto ir visuomenei priimtino elgesio.

Advertisements